šiopus


šiopus
šiõpus praep. su gen. NdŽ, FrnW, , OGLIII348, LKGII582(Jnšk, Kur), Akm žr. 2 šiapus: Jau šiõpus Švobiškio užklupo lietus Grž. Jų sodyba a šiõpus, a anopus upės? Ėr. Šiõpus Kuršėnų vieni miškai i karklynai DūnŽ. Šiopus Luokės Sz.
◊ šiõpus kyšõs palìkti; S.Dauk neįvykdyti sumanymo, numatyto veiksmo: Brolis palìko šiõpus kyšõs, t. y. kito[je] pusė[je], neapsižanijo, alaus nedarė JII132.

Dictionary of the Lithuanian Language.